Special for you my dear..

Pasiustu mane nafik, iskeiktu visaip, pasakytu kokia esu kale ir bjaurus zmogus.. ir apskritai kaip mane tokia zeme nesioja - butu daaaaaaug geriau… tada bent.. tureciau priezasti pykt ant jo irgi.. o dabar.. jis man nieko nepadare.. tiesiog DINGO… kaput.. neber.. kaip skradziai zeme.. nieko!

Ta tustuma ir zudo.. geriau sutikciau gatvej sakytu da pasol tu nafik butu tikrai geriau. Rimtai! Jausciau palengvejima.. aaaa! Ka daryt? :D nu nein negalvot..

Dabar darbe yra toks vienas klientas.. pacukas.. plee jo rozos kartais gryyynai viens prie vieno TO.. nu tikrai. Lupos.. nu grynai.. atsakau..

Blembacki :D nieko gero :D nors sndn gera nuotaika man.. oras grazus laukely.. reik gal lekt prasiblaskyt.. kazkaip geriau palieka issirasius :D

Ne gerai.. sitas sedejimas prie gero neprives.. ;D

http://www.youtube.com/watch?v=WweB4G0VwJ0&ob=av2e

Laikas eina, o taip pagalvojus niekas nesikeicia?… pradejau girdet mintis, norus del vestviu, vaiku.. gal ir noreciau jau. Gal atrasciau ta ramybe :) liauciausi ieskojusi, nerimavusi… tureciau maza stebukliuka kuri myleciau labiaaausiai :)

ir kai maniskis pradeda sneketi apie visa tai, noriu! Tikrai noriu. Tik.. tik uzeina mintys kad.. o kaip JIS?.. kai istekesiu bus viskas.. tada jau niekada niekada niekas nebepasikeis. Ir dabar nepasikeis! Bet tada jau padesiu taska.. ir kalba eina apie 2014 metus.. ir nemoku paaiskint kaip as to pradedu bijoti. As noriu isteketi uz to zmogaus, tureti su juo vaiku tik.. o kaip TU?.. negi niekada…

ta mintis ziauriai gazdina. Nu aisku kiek galima kazko laukti?.. menesi, du, metus?.. bet ne tiek… o as negaliu sustot… as radau sena phone.. ir ten.. yra jo sms.. visuos senuos tel yra jo sms kurias issaugojau :D bet.. geriau buvo kai turejau nauja tel. Nes negaliu atsigulus neskaityt.. kaip stikline vandens pries miega.. kaip pagalves papurenimas padedant galva.. taip dbr man jo sms..

dainos.. ypac viena. Mano daina.. primena ji.. ta akimirka lyg butu buve vakar..

dabar nebera taip kad krauciaus.. ne nu aisku parkes daro savo. Bet kuo toliau tuo labiau pradedu sypsotis galvodama apie viska, as tikrai jam linkiu sekmes. Ir esu laiminga kad turejau galimybe zmogu kazkiek pazint… pamilt.. gaila daugiau skaudinau nei mylejau.. zaidziau nei kentejau… uz tai dabar matyt ta grauzatis, nerimas, mintys, ir.. atrodo trukumas oro.

Kartais noriu saukt nakty!!! isliet sirdi nepazystamam… isverkt akis.. padekot.. pamirst.. ir gyvent toliau…

“As wisada salia… tikiu ir stengiuos lawkt..nebenoriu skandint skausmo kitam gleby…ir man reik tawes kaip nkad myliu.. ir mylesiu nepaisant nk…”

mylesiu nepaisant nieko..

TU pazadejai man.. fuck jauciu jei sutikciau JI ir pasakytu tu man niekas as taves nekenciu, nemylejau, nemyliu ir nemylesiu ar siaip kazka tokio (kas yra garantas ir absoliuti logika) turbut butu.. nznau kas. Skaudi tiesa… kurios pakelti nemoku dar.. ir kazin ar kada mokesiu.. naiviai tikiu ir tikesiu kad mane mylesi visada.. ir kad niekada nepamirsi ;) kaip visada “wiskas ok nesiparinam”..

…Tavo mieliausia mylimiawsia..

Kada nors TAVO gyvenime atsiras mergina. TAVO mylima mergina, su kuria TU būsi laimingas visą likusį gyvenimą. Ir vieną kartą gulint lovoje naktį ji paklaus TAVĘS apie MANE. Apie tą, kuri buvo… MANE. Ir ką TU jai pasakysi? Atmintyje iškart sprogs prisiminimai, veide atsiras šypsena, liūdesys, galbūt susierzinimas … Ji buvo visai kitokia. Su poros minučių pertraukom ji galėjo juoktis, o po to verkti. Ji mokėjo linksminti… ir kartu skaudinti Tave… Susitikus ji kaip mažas kačiukas įsikniaubdavo nosimi tau į kaklą ir tyliai dūsaudavo… dažnai burbuliuodavo ir kartu žaizdavo lyg mažas vaikas… Ji koketavo.. fliurtavo su TAVIM ir TAU tai patiko… Ji pusę nakties galėjo sėdėti ant palangės. Ir klausyti. Lietaus. Ar stebėti puse dienos judančius automobilius… Ji kvepėjo vanile…kartais braškėmis… Taip gardžiai, kad išeidama ji palikdavo šitą kvapą…
Isterikė. Psichopatė. Melagė. Kvailutė. Bet tuo pačiu metu tyli ir gera. Nekentė pavydo, nors pastoviai jį sukeldavo, lyg išsidirbinėdama. Bet ji mokėjo mylėti. Mylėti taip, kaip niekas ir niekada. Paaukodama viską. Ji galėjo 100 kartų pasiųsti tave, stumdyti, bėgti nuo tavęs ir vėl sugrįžusi išssidirbinėti…

Tada TAVO mergina paklaus TAVĘS, suraukusi kaktą:

- Jei ji tokia gera, kodėl jūs išsiskyrėte?
Tada tu dusliai išpūsi cigaretės dūmą ir vos girdimai sušnabždėsi:
- Ji pati taip pasirinko…

ech.. :) tiiiiek laiko :) durniuke tu durniuke.. tiek laiko.. nebebus jo niekada.. siaip pagalvojus ksaudinu sao mylima zmogu su tokiais pamastymais.. gerai jsi nieko nezino dabar.. bet o jei suzinotu.. as ji tikrai myliu.. tiesiog bijua kad JI, ta vieninteli, myliu labiau… JIS tiesiog gyvena manyje.. negaliu nieko padaryt… tiek laiko praejo.. nuo pirmojo iraso 7men jau! Siaubas… jauciu neimanoma istirnt Taves is minciu.. jau pradedu su tuo susitaikyt :) tik sunkiausia kad niekad niekam apie tai negalesiu pasakyt… gal po viso gyvenimo.. kai jau zinosiu kad artinasi paskutinioji ;D duosiu zinot, kad visa laika buvai mano sirdy.. nesvarbu kad pati viska susikau.. tenoriu vieno - kad zinotum jog mylejau tave. Visa kita man giliai dzin. Tik tai kad buvai tas kuri isimylejau pati pirmaji… kurio nepamirsiu niekada :) bent jau taip manau dabar :) ir tas apie kuri pasakosiu savo vaikam :) ir sakysiu kad jei mylit vaikai tai nesvarbu niekas, darykit taip kaip sirdies liepia ;)

Keista ane, nes esu uz tai ka sako protas.. bet vaikam patarciau rinktis atsizvelgus i sirdi.. ;) nesvarbu ka as dariau.. kaip pasirinkau.. nesiskundziu. tik tiek kad … mylesiu JI visada.. kad ir kaskart kartoju tai.. bet … niekada to garsiai niekam nesakau gal del to ir kartojuos cia pastoviai… gal tikiu kad kazkada kazkada nesvarbu po kiek metu.. Parodysiu JAM tai ir pasakysiu kad nepaisant nieko visa ta laika… mylejau stipriai stipriai JI.. ir dzin jai jam px bus.. svarbu busiu tai pasakius ir irodzius.. nes JIS niekad manim netikejo del nieko..

Netikejo kad JI myliu.. netikejo del panos tokios kia jam sakiau kad knisa prota ji tarp musu… zodziu daug ko buvo.. bet del to kad JIS man rupejo neikada nemelavau… ir del to kad uz apkabinima atiduociau viska irgi nemeluoju… negaliu niek sau padaryt… atsiprasau… bet.. kad ir nekenciu saves… pasiilgau taves..

Tavo kvapo.. lupu… ranku.. akiu zvilgsnio.. skauda sirdi kai tu ziuri i ja… ir buciuoji… kaupias asaros akyse.. bet as pati taip nusprendziau.. koks skirtumas del ko… tiesiog.. kadanors. Dieve kadanors, teprasau vieno, kad JIS suzinotu kad zinotu jog buvo tas kurio geidziau visa siela ir kunu.. ir rasydama visa tai liejau kvailas asaras ;)

Kvaisa merga :)) geriau eik miegot…

niu ir dainike ant pabaigos… Come on…

P.S. bent tokia nauda is blogo - del dainu… P.P.S. bet ir tai visos dainos tokios del JO… aah :DD ziauru :D nx..

Man reiktu nukapot pirstelius… :) kisu nosi kur nereik. Tas nelemtas FB.. kur gali pamatyt ka daro tau rupintys zmones.. neturiu as JO drauguos bet tai netrugdo patikrint kas ant JO sienos… aaah dura merga :D

Valentino diena..  JO brangiausioji padare bendra judvieju nuotrauku koliaza. Grazu.. tikrai grazu. Matosi kad jie laimingi. Nors keliose nuotraukose (bijau aisku ka nors tvirtai teigti, as gi JO gerai taip ir nepazystu) atrodo matosi kazkas dar - ne tik laime.. nors cia matyt ka norim ta matom :D Galeciau as atrast dalykus visokiausius kur net ju nera. Nea, laimingi jie ir viskas OK nera cia ko prisigalvot. Plius nu gi laiminga ir as! Dieve brangus, kas tau dar yra??? ko dar ieskai.. ko lauki??

Nu kodel as negaliu liautis?? kaip durnike ziuriu sau jau kokias 5min i ta koliaza ir pavydziu.. ne blogaja prasme.. pavydziu JAM to kad JIS pagaliau laimingas, surado tai ko nusipelne. JIS geras vaikinas, ta prasme geras zmogus, taip ir turejo viskas baigtis…

Skaiciau straipsni “ko pries mirti labiausiai gailisi zmones?” Ir nieko naujo nesuzinojau. Viskas yra tiesiog amzina ir kiekvieno isgyventa…ratu ratu… Vieni gailisi, kad gyveno ne savo gyvenima, o toki, kokio tikejosi kiti… Kiti gailisi netureje drasos isreiksti savo jausmu… treti uzmirse draugus… taciau dauguma - patys neleide sau buti laimingiems…

O kas yra ta laime.. niekas nezino. Ar zino?.. nee gal zino… daznai bandom save apgauti kad esam laimingi.. na bent jau as manau kartais tai darau… kartais pagalvoju… o gal buciau su JUO buvus laimingesne ir nesielgus taip kaip elgiuos dabar. Nu aisku nebuciau cia svaigciojus apie JI ir pan :D bet kalbu ne apie tai.. kazin ar budama su JUO buciau kazko dar ieskojusi…

Daznai uzplusta tokie pamastymai.. bet gi negalima savo poelgiu uzkraut ant kazko! Panele liaukis! Pati elgies taip kaip elgies.. tad jau kad pradejau gailetis visko (nu ne visko, nera blogai ir dabar, tiesiog smalsumas kartais zudo kaip butu jeigu butu…) ir manau visada taip bus.. JIS tas kurio atsisakiau.. tad.. patys pasirenkam savo kelia ane..

Sudiniausia tik tai kad vis dar JO ilgiuosi.. tikrai.. suknistas reikalas nx.. mintys apie Auri nedigsta… va kaip… =/

Goodbye my Lover..

Could I get you off my mind?…

Po tiek laiko.. gavau viena laiskuti… apie susitarima musu pries simta metu susitarta…
ryt ta diena.. kai baigiasi sio susitarimo galiojimas… rytoj butent jo gimtadienis… ziauriai keista, taip norejau pult rasyt, kai parase grynai po jo seses apsilankymo mano tel… bet nereikia. Ismokau nusiramint, nuleidau rankas… nebedarysiu nieko. Nebesveikinsiu tradiciskai nei per Laluna.. nors taip buvo gera bent per eteri isgirst jo balsa.. bet nebereikia. Gana. Turiu liautis kazkada… noreciau kad taip su tokiu pamastymi ar tiesiog zodziu “gana” ir baigtusi viskas.. bet nujauciu kad taip nebus.
Durniausia tai, kad neatitraukiu nuo kvailo kaledoriaus akiu.. zinau kad ryt jo gimtadienis ir ta mintis zudo… ta lapkricio 21 man kai nznau… slogiausia diena… neina negalvot apie ji. Ima depresuha ir uzknisa tokie bairiai… biesina kad po tiek laiko vis dar rupi ir skauda…

Ne ne, nesamone… kodel dabar…

atsirado… na tiksliau ne jis, jo sese… dieve kaip virpejo sirdis pakelt telefona kai ji skambino… Taip bijojau kad nepasakytu jog jam kas nutiko.. buciau numirus.. bet apskritai kad paskambino su tokiu reikalu tai isvis paliko keistai… ne ne, dabar jau pradedu bijot kad jis atsiras… pradeda smilkiniuos tvinkciot kai apie tai pagalvoju, ir kvepuot sunkiau kazko… kazin kodel butent man skambino, kazkas ne taip cia… netikiu..

garantija cia jo darbas, ji turetu manes nekest.. vadinasi pati neprasoma nebutu skambinus… ne ne ne… as neatsilaikysiu prasau nereikia…

Tezė - “Meilė yra dovana, ne įsipareigojimas. Daryk tai, ką liepia širdis ir visada pasitikėk tuo, kurį myli.” Gaila neradau kokio proto bokšto ši citata.

Nesamonėėėėė =) dovanos neskaudina, o meilė kaip žaltys - priešingai ;D

Niekada nedarykit kaip liepa širdis, visada klausykit proto. Pati didžiausia gyvenimo tiesa - protas! Ne širdis… širdis prasijungia (dažniausia) teisingam keliui… pranyksta visas pasaulis ir logiški veiksmai, pasirinkimai.

Man visada viskas atsijungdavo kai būdavau su JUO… Nesamonė čia kažkokia. Nebegalvojimas. Kai myli paprasčiausiai pradedi durniuot nes viskas pasidaro nebesvarbu, išskyrus.. tą žmogų… tą vienintelį. Dėl kurio viskas išplaukia.

Išvis, meilė yra SUNKUS IŠBANDYMAS. Esu už meilę vaikui, tėčiui, mamai, broliui, sesei.. taip. Ji turi būti besaligiška. Kraujo ryšys. Štai kas yra tikra. Meilė vaikinui/merginai tik smegenų ląstelių užtumpintos veiklos padarinys… įsivaizdavimas kažko. Meilė yra kančia. Visai nesenai skaičiau knygą apie merginą. Tai romanas ne apie meilę, tačiau meilė buvo jos nesėkmingo gyvenimo pasekmė: “Mano tikslas - suprasti, kas ta meilė. Mane įskaudino tie, kuriems buvau patikėjusi savo širdį”.

Faktas - visada skaudina tie, kuriuos mylim.. Aš irgi JĮ mylėjau ir geidžiau visa savo siela ir kūnu ir kas iš to išėjo, nieko :) taip jau yra, pati pasirinkau… taip reikėjo… taip turėjo būti. Aš pažadėjau nenuvilti nieko (jo neįtraukiant) taip ir padariau… pasirinkau taip kad viskas būtų gerai, sukursiu gražią šeimą, turėsiu dailų nameliuką, kurį man pastatys mano berniukas ir atiduosiu jam visą savo gyvenimą… nes nenoriu, kad jis kentėtų.. reik, kad bent vienas pasauly žmogutis galėtų sakyt aš mylėjau ir mane mylėjo ir viskas buvo gerai… visa kita nesvarbu…

Jau per daug prisvaigau ištikro. Norėjau pakalbėt dar apie citatą. Grįžtant prie mano rastosios tezės - pasitikėti negalima niekuo (kaikurie negali pasitikėt net savim, bet tai dar atskira tema), nes nežinom kas ir kada gali mus išduoti (nekalbu vien apie fizinius dalykus). Ir galite neigti kiek širdis geidžia, kad tas žmogus (draugas, draugė, vyras, žmona, kavalierius ir tt) niekada niekada, tikrai niekada nieko nepadarys, neįskaudins manęs… bullshit… duok Dieve, kad taip ir būtų, tikrai nesakau kad visi žmonės kiaulės ;D NE! tačiau pasitikėti derėtų tik savimi ;) (bent jau tokiom kaip aš - tikrai nevertėtų…)

Ir vėl tai progai, kad nenusižengt savo dvejonėms - norečiau įsimylėt iki sąmonės netekimo ir ilgai ir laimingai gyvent ;D Visgi, pasakų pasitaiko juk ir realiame gyvenime ;))

bullshit… ;DDD

Tad pabaigai: “Meilė yra kančia, galite kentėti arba apsimesti ir daryti laimingais kitus. Darykite tai, ką liepia PROTAS, ne širdis.. ir niekuo nepasitikėkite.”

Skauda.. labai.. Nebeturiu kaip kitaip isreikst jausma sirdy =(((

…Birdy - Skinny Love…